PATVIRTINTA

2003 m. kovo 3 d.

Lietuvos mokslo tarybos

nutarimu Nr. V–38

ŠIAULIŲ UNIVERSITETO

DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS

1. Bendroji dalis

1. Reglamentas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 908 patvirtintą Doktorantūros nuostatų redakciją.

2. Šis reglamentas nustato doktorantūros teisės įgijimo, doktorantūros studijų, doktoranto mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo ir nagrinėjimo tvarką Šiaulių Universitete (toliau vadinamas – Universitetu) atitinkamose mokslo kryptyse ar šakose, jeigu tokią teisę jam vienam ar kartu su kita institucija suteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Prašymą, kad Universitetui Vyriausybė suteiktų doktorantūros teisę kurioje nors mokslo kryptyje (šakoje), gali inicijuoti Universiteto fakultetų tarybos.

4. Iniciatorius turi parengti argumentuotą siūlymą, prašymo projektą bei kitus dokumentus, įrodančius, kad mokslininkai, dalyvausiantys doktorantūros procese, atitinka šio proceso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus, ir įteikti jį Universiteto senatui (toliau – Senatas). Senatas privalo siūlymą išnagrinėti ne vėliau kaip per du mėnesius[1]. Senatui pritarus, prašymas doktorantūros teisei gauti, įskaitant teisę išimties būdu, teikiamas Lietuvos mokslo tarybai. Jeigu Senatas nutaria, kad prašymas Lietuvos mokslo tarybai neteiktinas, vėl jį inicijuoti galima ne anksčiau kaip po vienų metų.

5. Įgijus doktorantūros teisę, sudaroma mokslo krypties doktorantūros komisija (toliau – Doktorantūros komisija). Doktorantūros komisijos sudėtį ir pirmininką 5 metams Rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Pirmenybė teiktina tiems kandidatams į doktorantūros komisiją, kurie yra vadovavę daktaro disertaciją apgynusiam doktorantui arba jį konsultavę. Komisijos nariai keičiami ta pačia tvarka, kaip ir ją sudarant.

Doktorantūros komisijoje turi būti ne mažiau kaip 5 mokslininkai. 2/3 šios komisijos narių turi būti tos mokslo krypties mokslininkai. Krypties komisijoje gali būti kitų mokslo ar studijų institucijų mokslininkų. Visais atvejais ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių turi atitikti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo kvalifikacinius reikalavimus.

Jeigu doktorantūros teisė įgyta drauge su kita institucija, Senatas kartu su partnerės institucija bendru nutarimu iš abiejų institucijų mokslininkų paritetiniais pagrindais sudaro jungtinę mokslo krypties doktorantūros komisiją (toliau vadinama – Jungtinė komisija). Jos sudėtyje iš abiejų institucijų turi būti ne mažiau kaip po du tos mokslo krypties mokslininkus. Tuo atveju Universiteto mokslo krypties Doktorantūros komisija nesudaroma, jos funkcijas atlieka Jungtinė komisija.

6. Doktorantūros(dieninės, neakivaizdinės) trukmė – 4 metai.

7. Daktaro disertacija ginama ir mokslo laipsnis suteikiamas prie Universiteto veikiančioje mokslo krypties taryboje (toliau – Taryba), kuri sudaroma konkrečiai disertacijai ginti po to, kai disertacija yra užbaigta ir rekomenduota gynimui. Doktorantūros komisijos teikimu Tarybos sudėtį ir jos pirmininką tvirtina Universiteto rektorius.

Taryba savo darbą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos mokslo tarybos nutarimu patvirtintu mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentu.

8. Doktorantūros procesą kontroliuoja Universiteto mokslo ir meno prorektorius, o dokumentaciją tvarko Mokslo ir meno skyrius.

9. Mokslo ir meno skyrius rengia doktorantūros studijų lėšų sąmatą, ją tvirtina rektorius. Tiek dieninės, tiek neakivaizdinės doktorantūros studijos gali būti finansuojamos valstybės arba studijuojančiojo (ar jį remiančios institucijos) lėšomis. Pastaruoju atveju sudaroma sutartis tarp rektoriaus ir doktoranto pagal atitinkamos mokslo krypties studijų išlaidų sąmatą, kurią parengia Mokslo ir meno skyrius. Doktorantų, studijuojančių savo lėšomis, doktorantūros studijų išlaidų dydį nustato Senatas.

Doktorantūros programoje numatyti moksliniai tyrimai gali būti finansuojami iš Universiteto mokslui skiriamų lėšų.

2. Priėmimas į doktorantūrą

10.9. Priėmimo į doktorantūrą konkursą ir kitas stojimo sąlygas skelbia rektorius.

11.10. Prašymą dalyvauti doktorantūros konkurse pretendentas pateikia rektoriaus vardu Mokslo ir meno skyriui. Kartu su prašymu reikia pateikti tokius dokumentus:

11.1.10.1. magistro arba vienpakopio aukštojo mokslo baigimo diplomą su priedu prie diplomo (originalus ir kopijas, originalai iš karto grąžinami);

11.2.10.2. dviejų mokslininkų rekomendacijas;

11.3.10.3. gyvenimo aprašymą;

11.4.10.4. mokslo darbų sąrašą ir darbų atspaudus arba mokslinį referatą, kurio temą gali pasiūlyti atitinkama Universiteto katedra arba mokslo centras (toliau – padalinys);

11.5.10.5. dvi fotonuotraukas dokumentams;

11.6.10.6. kitus skelbime apie priėmimą į doktorantūrą nurodytus dokumentus.

12.11. Priėmimo į doktorantūrą konkursas Universitete vyksta rugsėjo-spalio mėnesį. Priėmimo konkursą organizuoja Mokslo ir meno skyrius, o jį vykdo Doktorantūros komisija. Į pokalbį su Doktorantūros komisijos nariais privalo atvykti visi stojantieji. Neatvykusių be pateisinamos priežasties į komisijos posėdį prašymai nesvarstomi.

Stojančiųjų konkursinę eilę Doktorantūros komisija sudaro pagal tokius kriterijus:

12.1.11.1. stojančiojo mokslinės veiklos rezultatus (paskelbtus arba priimtus spausdinti straipsnius, pranešimus konferencijose ir pan.);

12.2.11.2. baigtų studijų ir pasirinktos doktorantūros krypties atitikimą;

12.3.11.3. baigtų studijų pažymių aritmetinį vidurkį;

12.4.11.4. doktorantūros krypties mokslininkų rekomendacijas;

12.5.11.5. užsienio kalbų mokėjimą.

Doktorantūros komisija gali organizuoti stojamąjį egzaminą.

Siūlydama priimti, Doktorantūros komisija pasiūlo katedrą ar kitą padalinį.

13.12. Asmuo į doktorantūrą priimamas rektoriaus įsakymu, nurodant padalinį, mokslo kryptį, doktorantūros studijų formą, doktorantūros trukmę. Įsakymą parengia Mokslo ir meno skyrius, remdamasis Doktorantūros komisijos protokolu.

14.13. Jeigu po priėmimo lieka laisvų vietų pagal Universiteto turimas kvotas, Mokslo ir meno skyrius gali organizuoti antrą priėmimo etapą, kuris vykdomas ta pačia tvarka.

3. Mokslinis vadovavimas doktorantams

15.14. Doktoranto studijoms ir moksliniams tyrimams vadovauja doktoranto mokslinis vadovas (toliau - vadovas). Vadovas turi būti doktorantūros mokslo krypties (šakos) mokslininkas. Vadovas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams.

16.15. Prireikus paskiriami doktoranto konsultantai (ne daugiau kaip 2), kurie gali būti ir kitos mokslo krypties (šakos) mokslininkai.

17.16. Vadovo kandidatūrą, atsižvelgdama į doktoranto pageidavimus, teikia doktoranto padalinys. Pritarus Doktorantūros komisijai, ne vėliau kaip per mėnesį po doktoranto priėmimo vadovą tvirtina Senatas. Doktoranto konsultantų (jeigu jų, vadovo manymu, reikia) tvirtinimo tvarka tokia pati kaip ir doktoranto vadovo.

18.17. Vadovas ir konsultantai turi atitikti doktorantūros proceso dalyvių kvalifikacinius reikalavimus. Doktoranto vadovo ir konsultantų rašytinius sutikimus bei jų pastarųjų penkerių metų pagrindinių mokslo publikacijų sąrašus padalinys teikia Doktorantūros komisijai kartu su teikimu tvirtinti vadovą ir konsultantus.

19.18. Doktoranto vadovas:

19.1.18.1. kartu su doktorantu parenka ir siūlo disertacijos temą, sudaro doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programos projektą;

19.2.18.2. pasiūlo kandidatus į konsultantus;

19.3.18.3. teikia doktorantui mokslinę ir metodinę pagalbą;

19.4.18.4. kiekvienai doktoranto atestacijai teikia savo raštišką išvadą apie doktoranto studijų bei mokslinių tyrimų rezultatus ir tikslingumą tęsti doktorantūrą

19.5.18.5. padeda doktorantui spręsti organizacinius studijų ir disertacijos rengimo klausimus;

19.6.18.6. įvertinęs daktaro disertacijos turinio, įforminimo kokybę, rekomenduoja ją viešai ginti.

20.19. Doktoranto konsultantas:

20.1.19.1. konsultuoja doktorantą kurioje nors mokslinių tyrimų šakoje;

20.2.19.2. organizuoja mokslinių tyrimų ar eksperimentų atlikimą kituose universiteto padaliniuose ar kitose institucijose.

21.20. Jeigu dėl svarbių priežasčių tenka keisti vadovą ar konsultantą, šis keitimas derinamas ir tvirtinamas tokia pat tvarka kaip ir skyrimas.

22.21. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją Senatui, pašydamas keisti vadovą. Doktoranto apeliacija turi būti apsvarstyta per du mėnesius.

4. Doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programa

23.22. Vadovas su doktorantu ne vėliau kaip per mėnesį nuo vadovo patvirtinimo parengia doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programos projektą pirmiesiems doktorantūros metams. Programoje turi būti visų darbų atlikimo terminai. Kryptingus mokslinius tyrimus būtina pradėti nuo doktorantūros pradžios.

24.23. Doktorantūros studijas sudaro ne mažiau kaip 3 dalykai, kurių bendra apimtis ne mažiau kaip 20 kreditų.

25.24. Doktorantūros komisija gali nustatyti vieną studijų dalyką, kuris privalomas visiems tos mokslo krypties doktorantams. Kitus studijų dalykus pasiūlyti gali doktoranto vadovas, padalinys ir Doktorantūros komisija.

26.25. Kiekvienam studijuojamam dalykui padalinys numato galimus dėstytojus, kurie parengia to dalyko programas.

27.26. Doktorantūros studijų dalykų programas tvirtina Doktorantūros komisija.

28.27. Universitetas gali organizuoti kai kurių studijuojamų doktorantūros dalykų paskaitas arba konsultacijas.

29.28. Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro: mokslinės literatūros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai, gautų duomenų analizė, mokslinių straipsnių rašymas, disertacijos rengimas ir kita.

30.29. Individualią doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programą aprobuoja padalinys, tvirtina Doktorantūros komisija. Ji pateikiama Mokslo ir meno skyriui.

31.30. Antrųjų ir trečiųjų doktorantūros metų doktoranto mokslinių tyrimų programose, sudaromose atestuojant doktorantus pirmųjų ir antrųjų metų pabaigoje, tikslinamas tyrimo objektas, planuojamas dalyvavimas seminaruose, konferencijose, tarptautinėse mokslo programose, stažuotėse užsienio universitetuose ir mokslo centruose, bent viena mokslinė publikacija recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose.

32.31. Baigiamųjų doktorantūros metų mokslinių tyrimų programoje, sudarytoje trečiųjų metų pabaigoje, galutinai patikslinamas disertacijos pavadinimas, planuojama apibendrinti tyrimų duomenis bei rezultatus, rengti disertacijos tekstą. Baigiamųjų metų programoje reikia numatyti paskelbti dar bent vieną straipsnį recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose.

5. Doktoranto egzaminavimas ir atestavimas

33.32. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu. Egzaminuotojų turi būti ne mažiau kaip du, iš jų vienas - gali būti konsultavęs ar to dalyko paskaitas skaitęs mokslininkas. Egzaminuotoju gali būti ir doktoranto vadovas.

34.33. Egzaminų komisijos sudėtį siūlo Doktorantūros komisija, tvirtina rektorius.

35.34. Išlaikius egzaminą, užpildomas atitinkamas protokolas, kurį pasirašo visi egzaminuotojai. Protokolų originalai saugomi doktoranto byloje Mokslo ir meno skyriuje.

36.35. Vadovui pasiūlius Doktorantūros komisija gali įskaityti anksčiau išlaikytus dalykų, studijuotų pagal doktorantūros studijų programas, egzaminus.

37.36. Kai doktorantas išlaiko visus jo studijų programoje numatytus egzaminus, Doktorantūros komisija savo protokolu konstatuoja, kad doktorantūros studijos baigtos, patvirtina patikslintą disertacijos temą, tyrimų programą ir disertacijos rengimo grafiką. Protokolas pateikiamas Mokslo ir meno skyriui.

38.37. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje doktorantas atsiskaito padalinyje. Padalinys, dalyvaujant doktorantui ir jo vadovui, įvertinęs doktoranto studijų ir mokslinių tyrimų programos vykdymą, teikia išvadą Doktorantūros komisijai, kuri doktorantą atestuoja: teigiamai (tuo pritardama doktorantūros tęsimui ir patikslindama ateinančių mokslo metų programą) arba neigiamai (tuo siūlydama doktorantūrą nutraukti). Į Doktorantūros komisijos posėdį gali būti kviečiami doktorantas ir jo vadovas. Atestavimo protokolą ir doktoranto pateiktus dokumentus Doktorantūros komisija perduoda Mokslo ir meno skyriui. Neigiamai atestuotas doktorantas rektoriaus įsakymu šalinamas iš doktorantūros. Jei doktorantas nevykdo studijų ir mokslinių tyrimų programos reikalavimų, doktoranto ar padalinio vadovo, taip pat Doktorantūros komisijos teikimu gali būti inicijuojama neeilinė atestacija. Tolygiam doktoranto darbui užtikrinti ir jam padėti rekomenduojama surengti tarpinį svarstymą birželio arba rugsėjo mėnesį.

39.38. Rektorius, gavęs doktoranto prašymą, vadovo sutikimą, padalinio ir Doktorantūros komisijos pritarimą, dėl svarbių priežasčių (ligos, gimdymo atostogų ir pan.) savo įsakymu gali:

39.1.38.1. atidėti doktoranto individualioje programoje nurodytą egzaminų išlaikymo ir metinės atestacijos terminą;

39.2.38.2. suteikti nemokamas akademines atostogas, atitinkamai atidėdamas doktorantūros baigimo terminą.

6. Doktoranto mokslinių tyrimų vykdymas

40. Doktorantas mokslinius tyrimus vykdo vadovaudamasis patvirtinta tyrimų programa. Vykdomų tyrimų turinys, kokybė, apimtis ir terminai vertinami doktoranto atestacijos metu.

41. Pagrindiniai mokslinių tyrimų etapai:

40.1.41.1. su tyrimų tema susijusios medžiagos kaupimas ir mokslinė šių šaltinių analizė;

40.2.41.2. mokslinių tyrimų uždavinių formulavimas;

40.3.41.3. teoriniai, eksperimentiniai tyrimai;

40.4.41.4. atliktų tyrimų rezultatų apibendrinimas ir skelbimas.

42. Doktorantas turi teisę naudotis Universiteto katedrose, laboratorijose ir kituose mokslo padaliniuose esančia įranga, reikalinga tyrimams, numatytiems jo mokslinių tyrimų programoje.

7. Atostogos, doktoranto stipendijos, išvykos, kitos sąlygos

43. Doktorantai kasmet liepos ir rugpjūčio mėnesiais atostogauja.

44. Dieninės studijų formos doktorantams mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio doktoranto stipendija (toliau – stipendija). Stipendijoms Universitetas suformuoja atskirą stipendijų fondą iš Universitetui skirtų lėšų paprastosioms išlaidoms.

45. Stipendija doktorantams mokama visą doktorantūros laiką, bet ne ilgiau nei teisės aktuose nustatyta doktorantūros trukmė. Stipendija mokama kiekvieną mėnesį, įskaitant vasaros mėnesius.

46. Doktorantams, laikinai nutraukusiems doktorantūrą, už tą laiką stipendija nemokama. Kai studijos laikinai nutraukiamos ir kai grįžtama tęsti doktorantūrą ne mėnesio paskutinę ar pirmą dieną, į doktorantūros trukmę įskaitomos ir ne viso mėnesio kalendorinės dienos ir už jas doktorantui išmokama atitinkama stipendijos dalis.

47. Doktorantų išvykos į konferencijas, seminarus ar kitus trumpalaikius mokslo renginius įforminamos rektoriaus įsakymu. Doktorantas rašo prašymą, nurodydamas jame išvykos tikslą, trukmę, finansavimo šaltinius, atsiskaitymo už išvykos rezultatus formą ir būdus. Prie prašymo turi būti pridėti išvykos motyvaciją bei priimančios pusės finansinę paramą (jei tokia yra) patvirtinantys dokumentai. Prašymui turi tarpininkauti doktoranto vadovas, padalinio vadovas ir Mokslo ir meno prorektorius. Įsakymą apie išvyką rengia Mokslo ir meno skyrius.

Dirbantys Universitete pagal darbo sutartį doktorantai gali būti komandiruojami į išvyką Universiteto darbuotojams nustatyta tvarka.

48. Doktorantas gali atlikti mokslinius tyrimus ar dalį laiko studijuoti kitose šalies ar užsienio institucijose. Šis laikotarpis įskaitomas į bendrą doktorantūros trukmę. Dieninės studijų formos doktorantams, išvykstantiems į stažuotes užsienyje, gali būti paliekama stipendija, jei Universiteto sutartiniuose įsipareigojimuose tarptautinėms organizacijoms, įvairiems stipendijų fondams bei mokslo ir studijų įstaigoms nenumatyta kitaip ir jei doktorantas nepageidauja imti akademinių atostogų. Trumpa išvykos ataskaita pateikiama Mokslo ir meno skyriui per vieną savaitę po grįžimo.

49. Dieninės studijų formos doktorantas kiekvienais metais privalo turėti Senato nustatytą pedagoginę praktiką.

50. Doktorantui susirgus, jis arba jo artimieji ne vėliau kaip per tris dienas apie tai turi pranešti Mokslo ir meno skyriui. Grįžęs po ligos, jis turi pristatyti pažymą apie šį laikotarpį. Pažyma yra pagrindas leisti rektoriaus įsakymu atidėti atsiskaitymo terminus. Doktorantūros trukmė dėl ligos nekeičiama. Ligai užsitęsus, doktorantas gali prašyti išleisti akademinių atostogų.

8. Disertacijos rengimas ir nagrinėjimas

51.44. Disertacija rengiama laikantis Doktorantūros nuostatų 32[2] ir 34[3] punktų, o disertacijos santrauka – 37–39[4] punktų nurodymų.

52.45. Iki doktorantūros pabaigos parengtą disertaciją doktorantas pristato padalinio posėdyje, dalyvaujant vadovui ir konsultantams. Padalinys įvertina disertaciją, jos santraukos projektą lietuvių kalba bei doktoranto paskelbtus mokslinius straipsnius ir savo išvadą teikia Doktorantūros komisijai.

53.46. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo dokumentų gavimo Doktorantūros komisija šaukia posėdį, kuriame paskiriami du disertacijos recenzentai iš komisijos narių (toliau vadinama – recenzentai) ir, jei Doktorantūros komisija nusprendžia, vienas recenzentas ne iš komisijos narių tarpo (Universiteto ar kitos institucijos mokslininkas).

54.47. Ne vėliau kaip po mėnesio nuo dokumentų ginti disertaciją gavimo Doktorantūros komisija šaukia posėdį, kuriame dalyvauja doktorantas (disertantas) ir jo vadovas. Posėdis gali vykti ir viešo seminaro forma.

55.48. Doktorantūros komisija gali priimti šiuos sprendimus:

55.1.48.1. disertacija parengta tinkamai, ji atitinka Doktorantūros nuostatų 32, 37–39 punktus, doktorantas yra įvykdęs Doktorantūros nuostatų 35[5] punkto reikalavimus ir disertacija – be jokių pataisų arba po nedidelio pataisymo – gali būti teikiama ginti, santraukos projektas atitinka disertacijos turinį;

55.2.48.2. disertacija neparengta.

Jei doktorantas iki doktorantūros pabaigos disertacijos nepateikia arba jei Doktorantūros komisija neigiamai įvertino jos parengtumo lygį, laikoma, kad doktorantas neįvykdė baigiamųjų metų darbo programos.

56.49. Nutarusi, kad disertaciją galima teikti gynimui, Doktorantūros komisija:

56.1.49.1. numato, kuria kalba bus ginama disertacija;

56.2.49.2. parengia Tarybos disertacijai ginti sudėties projektą;

56.3.49.3. parenka galimų oponentų kandidatūras;

56.4.49.4. pasirūpina gauti numatomų Tarybos narių ir oponentų sutikimus bei jų paskutinių penkerių metų pagrindinių mokslinių publikacijų sąrašus;

56.5.49.5. sudaro disertacijos santraukos siuntimo bendrąją adresatų sąrašo dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms tos krypties disertacijoms). Šį sąrašą doktoranto vadovas kartu su padaliniu papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga disertacijos vertinimui;

56.6.49.6. pasiūlo disertacijos gynimo datą;

56.7.49.7. parengia teikimą rektoriui.

57.50. Mokslo ir meno skyrius, patikrinęs dokumentus, parengia rektoriaus įsakymo, kuriuo tvirtinama Taryba, oficialieji oponentai, disertacijos gynimo data ir vieta, projektą. Disertacijos gynimo posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo įsakymo pasirašymo dienos.

58.51. Rektoriui pasirašius įsakymą:

58.1.51.1. doktorantas baigia rengti disertacijos santrauką,

58.2.51.2. padalinys organizuoja santraukos išleidimą reikiamu tiražu;

58.3.51.3. Mokslo ir meno skyrius ne vėliau kaip mėnuo prieš disertacijos gynimą po vieną disertacijos ir santraukos egzempliorių išsiunčia Tarybos nariams ir oponentams, po vieną disertacijos santrauką adresatams, nurodytiems 42.5. punkte;

58.4.51.4. Mokslo ir meno skyrius disertaciją eksponuoja Universiteto ir instituto, su kuriuo turi bendrą doktorantūros teisę, bibliotekose.

59.52. Disertacija ginama pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Mokslo krypties tarybos daktaro disertacijoms ginti reglamentą.

60.53. Tarybos dokumentus tvarko ir jos posėdį aptarnauja Mokslo ir meno skyrius.

61.54. Gavęs Tarybos sprendimą suteikti mokslo laipsnį, rektorius pasirašo diplomą. Jeigu tos mokslo krypties doktorantūros teisė Universitetui buvo suteikta kartu su kuriuo nors mokslo institutu, daktaro diplomą pasirašo ir to instituto direktorius.

62.55. Tarybai nusprendus, kad daktaro laipsnis nesuteiktinas, disertantas gali ne anksčiau kaip po vienų metų pakartotinai teikti ginti pataisytą ar papildytą daktaro disertaciją eksternu.

63.56. Disertaciją apgynusio asmens byla perduodama į Universiteto archyvą.

64.57. Doktorantūrą baigusio, bet negynusio arba neapgynusio disertacijos bei nebaigusio doktorantūros asmens byla metus saugoma Mokslo ir meno skyriuje, vėliau Universiteto archyve.

9. Eksterno prašymo leisti ginti daktaro disertaciją nagrinėjimas

65.56. Eksternu įgyti daktaro mokslo laipsnį gali asmuo, tenkinantis Doktorantūros nuostatų 57[6] punkto reikalavimus.

66.57. Rektoriui adresuotas prašymas leisti ginti daktaro disertaciją eksternu kartu su Doktorantūros nuostatų 58[7] punkte išvardytais dokumentais įteikiamas Mokslo ir meno skyriui. Mokslo ir meno skyrius, nustatęs, kad pateiktieji dokumentai atitinka Doktorantūros nuostatų 57 ir 58 punktų reikalavimus, prašymą su priedais teikia rektoriui.

67.58. Rektorius prašymą su priedais nukreipia į atitinkamą Doktorantūros komisiją, kuri disertacijos parengtumui įvertinti skiria ne mažiau kaip du ekspertus ir atitinkamą Universiteto katedrą ar mokslo padalinį. Ekspertais gali būti Universiteto ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Universiteto katedra arba mokslo padalinys organizuoja posėdį ir nustato, ar pateiktoji medžiaga atitinka „Doktorantūros nuostatų“ 32, 33[8], 57 ir 58 punktų reikalavimus.

68.59. Gavusi išvadas, ne vėliau kaip per 6 savaites nuo prašymo įteikimo, Doktorantūros komisija šaukia posėdį, kuriame dalyvauja ir eksternas. Išklausiusi ekspertus ir eksterną, komisija sprendžia, ar eksterno disertaciją galima rekomenduoti ginti.

69.60. Nutarus, kad pateiktoji arba šiek tiek pataisyta eksterno disertacija gali būti rekomenduota ginti, Doktorantūros komisija:

69.1.60.1. teikia Senatui tvirtinti eksterno konsultantą, kuris vykdys eksterno vadovo funkcijas; jeigu daktaro laipsnį įgyti eksternu siekia asmuo, kuris jau studijavo doktorantūroje, bet disertacijos nepateikė, Doktorantūros komisija gali jo konsultantu skirti buvusį doktoranto vadovą arba kitą asmenį;

69.2.60.2. sprendžia eksterno jau išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų įskaitymo klausimą, nustato, kokius dar doktorantūros studijų egzaminus ir iki kada eksternas turi išlaikyti, nustato egzaminuotojų sudėtį ir egzaminavimo tvarką;

69.3.60.3. nustato galutinį disertacijos ir santraukos rengimo ginti terminą, kuris negali būti vėlesnis kaip vieni metai po prašymo įteikimo.

70.61. Eksterno egzaminai organizuojami pagal šio reglamento 5 skyrių, o disertacija nagrinėjama ir ginama pagal 6 skyrių.

71.62. Jei Doktorantūros komisija nusprendžia, kad disertacija negali būti parengta gynimui per vienus metus nuo prašymo įteikimo, eksternas gali apeliuoti į Senatą. Jei Senatas patvirtina komisijos neigiamą sprendimą, pakartotinai su prašymu ginti disertaciją eksternas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų.

PATVIRTINTA 2002 m. rugsėjo 18 d. ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 18).

Papildymai ir pakeitimai patvirtinti 2004 m. kovo 17 d. ŠU Senato posėdyje (protokolo Nr. 32), 2005 m. lapkričio 16 d. Senato posėdyje (protokolo Nr. 46)., 2008 m. lapkričio 19 d. Senato posėdyje (protokolo Nr. 27).

ŠU Senato pirmininkas prof. A. Gudavičius

---

[1] Čia ir visur šiame reglamente į sprendimų laikotarpį neįeina liepos ir rugpjūčio mėnesiai.

[2] 32. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslinis darbas, kuriame apibendrinami doktoranto atlikti moksliniai tyrimai, gvildenantys tam tikros mokslo krypties (šakos) problemą. Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, apžvelgti ta tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyrimų metodika, doktoranto gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis. Atskiru skirsniu turi būti pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Disertacijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros, šaltinių ir doktoranto mokslinių straipsnių disertacijos tema sąrašai. Gynimui būtiną disertacijos egzempliorių skaičių, jos apimties ir formos reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.

[3] 34. Disertacija rašoma lietuvių kalba arba užsienio kalba, jei tam pritaria mokslo krypties doktorantūros komisija arba jungtinė komisija. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba.

[4] 37. Doktorantas turi parengti disertacijos arba ginamos mokslo monografijos išsamią santrauką lietuvių arba užsienio kalba. Jeigu disertacija parašyta lietuvių kalba, santrauka rengiama užsienio kalba su išsamia reziumė lietuvių kalba. Jeigu disertacija parašyta užsienio kalba, santrauka rengiama lietuvių kalba su išsamia reziumė užsienio kalba.

38. Santraukos viena kalba apimtis – maždaug vienas autorinis lankas. Tipinę jos sandarą nustato Lietuvos mokslo taryba. Santrauka spausdinama po to, kai sudaroma taryba ir paskiriami oficialieji oponentai.

39. Santraukoje turi būti apibrėžta disertacijoje nagrinėjama mokslo problema, išdėstyti mokslo darbo tikslai ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, tyrimų metodika, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos doktoranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas ir trumpos žinios apie doktorantą.

[5] 35. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti po to, kai:

35.1. išlaiko visus doktorantūros studijų programoje numatytus egzaminus;

35.2. ne mažiau kaip dviem moksliniais straipsniais, paskelbtais recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, paskelbia svarbiausius savo tyrimų rezultatus (straipsnis leidinyje, įtrauktame į Mokslinės informacijos instituto leidinių sąrašą, gali būti priimtas spausdinti);

35.3. doktorantūros reglamento nustatyta tvarka institucija nusprendžia, kad disertacija parengta tinkamai, doktoranto mokslinės publikacijos paskelbtos recenzuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, o doktorantas yra pasiekęs pakankamą tai mokslo sričiai mokslinę kvalifikaciją (jis susipažinęs su šiuolaikiniais mokslinio tyrimo metodais, sugeba atskleisti jų galimybes ir trūkumus atsižvelgdamas į kitus tyrimus šioje srityje, turi bendrą supratimą apie jų taikymą, sugeba formuluoti mokslines problemas ir tikslus), ir teikia ją ginti.

[6] 57. Siekti įgyti daktaro mokslo laipsnį eksternu gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą, pagal šių nuostatų 35.2 punkto reikalavimus paskelbęs mokslinius straipsnius, kuriuose išdėstyti svarbiausi jo mokslinių tyrimų rezultatai, ir šių tyrimų pagrindu parengęs disertaciją, atitinkančią šių nuostatų 32  punkto reikalavimus, arba išleidęs mokslo monografiją, atitinkančią šių nuostatų 33 punkto reikalavimus.

[7] 58. Eksterno prašymą leisti ginti daktaro disertaciją gali priimti institucija, turinti atitinkamos mokslo krypties (šakos) doktorantūros teisę. Prie prašymo pridedama:

58.1. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijos;

58.2. gyvenimo, mokslinės ir kūrybinės veiklos aprašymas;

58.3. mokslo publikacijų sąrašas ir jų kopijos;

58.4. parengtoji disertacija arba išleistoji monografija;

58.5. pagrindinės darbovietės ir institucijos, kurioje eksternas dirbo mokslinį darbą, atsiliepimai apie asmenį;

58.6. išlaikytų doktorantūros studijų egzaminų (jeigu jie buvo) protokolai.

[8] 33. Kaip daktaro disertacija gali būti ginama ir doktoranto išleista mokslo monografija, atitinkanti šių nuostatų 32 punkto reikalavimus.